Apie ligų priežastis, sveikatą ir ilgaamžiškumą

Žiniasklaida

Apie ligų priežastis, sveikatą ir ilgaamžiškumą

Išsiaiškinti ligų priežastis gydytojai bandė ilgus šimtmečius, bet atsakymo taip ir nerado. Net ir šiais laikais, kai medicinos mokslas taip ištobulėjo, atsakymo į šį klausimą vis dar nėra. Ne visais atvejais žinome, kodėl vieni žmonės serga, kiti – ne.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, akupunktūros specialistas, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos lektorius Dainius BUTVILAS, bandydamas išsiaiškinti ligų kilmę, ėmė gilintis į Rytų mediciną.

Kalbamės su juo apie ligų priežastis, ilgaamžiškumo tašką ir galimybę pakeisti ateitį.

Jei neaiški priežastis, gydymas – beprasmis

Kodėl žmogus serga? Ir kodėl gydymas nėra toks efektyvus, koks turėtų būti? Juk žinia – kai kurias ligas įveikti labai sunku, jos dažnai atsinaujina.

Dainius_ButvilasD.Butvilas pradėjo ieškoti atsakymų į šį klausimą studijuodamas Kauno Medicinos universitete. Tačiau suprato, kad šiuolaikinė medicina, kuri iš tiesų yra pasiekusi labai daug, visų atsakymų nepateikia. Iš kur atsiranda ligos? Jei nežinome to, išgydyti tikrai sunku.

Atsitiktinai būsimasis medicinos mokslų daktaras susipažino su žmogumi, besigilinančiu į kinų mediciną. Susidomėjęs ir jis užsirašė į kinų medicinos kursus. Tada Dainius juokaudavo: „Rytais studijuoju Vakarų mediciną, o vakarais – Rytų.“ Vėliau, jau tapęs fizinės reabilitacijos gydytoju, jis laimėjo konkursą ir išvažiavo mokytis į Kiniją.

Tai, kad Kinijoje vyrauja šiuolaikinė (Vakarų) medicina, gydytojo nenustebino. Juk kai reikia skubios pagalbos, be šiuolaikinių technologijų neišsiversi. Sutrikus širdies ritmui nei žolelėmis, nei adatomis nepadėsi. Gyvybę gelbsti šiuolaikinės technologijos ir stiprūs vaistai. Tačiau Kinijos gydymo įstaigose dirba ne tik šiuolaikinės medicinos mokslus baigusieji gydytojai, bet ir tradicinės, senosios medicinos specialistai. Jau penkis tūkstančius metų šioje šalyje gydoma akupunktūra, masažais, mankštomis ir žolelėmis. Tradicinė kinų medicina turi valstybinės statusą, specialistai ruošiami aukštosiose mokyklose.

Gyvendamas Kinijoje gydytojas suprato ir tai, kad efektyviausiai žmogui galima padėti derinant abi medicinos rūšis. Juk jeigu mus tenkintų šiuolaikinės medicinos pasiekimai, nekalbėtume apie akupunktūrą, o jei senieji gydymo metodai padėtų nuo visų ligų, Kinijoje šiuolaikinės medicinos gal ir visai nebūtų.

Natūralu būti sveikam

Daugelis alternatyviosios medicinos atstovų tvirtina, kad jų gydymo būdas yra „natūralus“, o šiuolaikinės medicinos – ne, nes vartojami cheminiai vaistai, intervencinės priemonės. Kaip yra iš tiesų? Gal natūralu tik tada, kai kūnas pasveiksta pats? O ar natūralus gydymas akupunktūra, kai į tam tikrus taškus įbedamos adatos?

D.Butvilas sako, kad jokia medicina nėra natūrali. „Natūralu yra gyventi ir numirti sveikam. Žmogus gimė tam, kad būtų sveikas, todėl visi būdai, padedantys sugrįžti į tą sveiką būseną, yra tinkami. Jų yra daug. Tačiau kartais užtenka tik gyvenimo būdo korekcijos, ir kūnas pasveiksta. Juk svarbiausia – sugrįžti prie natūralios, taisyklingos prigimties.

Gyvenimo būdas dažniausiai būna netaisyklingas nuo vaikystės. Susidaro ydingas ratas: vienas sutrikimas veda prie kito, o šis tampa dar trečio sutrikimo priežastimi. Ratą sustabdyti sunku. Kai žmogus pasveiksta, galime sakyti, kad jo kūnas pasveiko, arba – sugrįžo prie natūralios savo prigimties. Kitas klausimas – dėl ko taip atsitiko, dėl ko tas kūnas nukrypo ir susirgo?“

Nuo mūsų norų nepriklauso

Tenka girdėti kalbų, kad įveikti ligas galima valios pastangomis. Neva reikia tik „įtikinti savo ligą palikti kūną“. O gal užtektų aplankyti Merkinės piramidę, ir stebuklas įvyks? Daug kalbama ir apie tai, kad ligos – tai bausmė už praeitame gyvenime padarytas nuodėmes. Populiaru manyti, kad depresija kyla „iš dyko buvimo“, o nutukimas – „iš gero gyvenimo“. Ką D.Butvilas apie tai mano? Ar iš tiesų galime fizinius kūno sutrikimus sutvarkyti valios pastangomis ar įtaiga?

Mokslų daktaras sako, kad yra problemų, kurios priklauso medicinos sričiai ir joks, net pats stipriausias žmogus, tokios problemos neįveiks. „Kaip pats išsitrauksite rakštį, jeigu ją įsivarėte sunkiai pasiekiamoje vietoje? O jei rimtai, kartais žmonės gimsta turėdami kažkokią silpną vietą. Pavyzdžiui, gimsta su silpna kasa, vaikystėje neturi apetito, paaugę kenčia dėl antsvorio. Tokie žmonės ne bet ką gali valgyti, juos kamuoja virškinimo problemos ir dažnos peršalimo ligos. Žinoma, jei jie daugiau judės, grūdinsis, situacija kiek pagerės, tačiau jeigu nieko nedarys, problemų daugės.

Jei augindami tokį vaiką manysime, kad jis nevalgo dėl to, kad yra išrankus, o serga dėl to, kad nesportuoja, būsime neteisūs. Prigimtiniai dalykai lemia ir tai, kad vienas vaikas siekia mokslų, yra motyvuotas, o kitą reikia visur stumti. Kinų medicinoje teigiama, kad valia yra įtakojama inkstų energijos. O kas, jeigu jos iš prigimties trūksta?“

Mes juk turime smegenis!

Žinoma, yra problemų, kurias įveikti gali tik pats žmogus. Bet kodėl tada jis jų neįveikia?

„Dažniausiai dėl to, kad nepakankamai naudoja tai, ką turi, – smegenis! – sako gydytojas ir aiškina plačiau. – Žmogus turi trigubas smegenis. Pailgosiose smegenyse slepiasi mūsų instinktai, kurie užtikrina išgyvenimą ir dauginimąsi. Tai – reptilijos smegenys. Jeigu veikia tik ši smegenų dalis, toks žmogus yra valdomas instinktų. Viduriniosiose smegenyse, limbinėje sistemoje, slypi emocijos – tai, ką turi ir gyvūnai. Jeigu žmogus vadovaujasi tik emocijomis ir teisindamasis sako, kad „toks jau aš esu“ (suprask – nieko negaliu pakeisti), jis nėra teisus. Kiekvienas gali pakeisti, juk mes turime dar ir smegenų žievę, o šioje vietoje kaupiasi intelektas. Žmogus naudojasi savo protu tam, kad valdytų instinktus ir emocijas, kad tarp jų būtų darna. Kūdikis naudojasi tik instinktais ir emocijomis, tai suprantama, tačiau jei ir užaugęs žmogus lieka toks pat, jam norisi patarti: „Yra dar ir protas, gal juo pasinaudok!“

Mes galime pakeisti ateitį

Kaip savo protu galėtų pasinaudoti tas, kuris net nežino, kad jį turi? Gal kai kurių žievėje iš tiesų nieko nėra ir… niekada nebuvo?

„Visi turime protą, – sako gydytojas. – Galime panaudoti smegenis tam, kad valdytume instinktus ir emocijas. Taip galima netgi keisti savo prigimtį. Kaip? Labai paprastai, tiesiog DARANT. Jei skauda nugarą, reikia daryti mankštą. Man sako: taigi aš dariau! Nepadėjo! Žinoma, nepadės, jei darysi tik tris dienas. Reikia daryti tūkstantį dienų – tol, kol padės. Tas pat ir su sveiko gyvenimo principais: reikia žinoti, kas gerai, ir taip gyventi. Tada mes būsime sveikesni, užauginsime sveikesnius vaikus, šie – dar sveikesnius. Šitaip galime veikti savo prigimtį ir netgi pakeisti ateitį.

Tačiau tam reikia noro bei, kaip rašoma „Auksinės gėlelės traktate“, „nukreipti šviesą į savo vidų ir išmintį sutelkti ne tik išorinio, bet ir vidinio pasaulio pažinimui“. Šitaip, grįžtant į savo vidų, keisti prigimtį siūlo senoji kinų medicina.“

Vieningo kūno samprata

Rytų medicina teigia, kad mūsų kūnas sudaro vienovę, vidaus organai ir emocijos yra tik skirtingos energijos formos, todėl emocijos labai dažnai būna nulemtos vidaus organų sutrikimų. Pavyzdžiui, žmogų vargina virškinimo sutrikimai, iš tiesų taip dažnai nutinka nervingiems žmonėms. Gydytojai pataria: „Mažiau jaudinkitės – virškins geriau.“ O kodėl negalėtų būti atvirkščiai? Gal žmogus ir nervingas dėl to, kad jį vargina virškinimo sutrikimai? Juk gal jo virškinimo sistema gimstant buvo silpnesnė?

Matant nestabilią emocinę būseną, taip pat reikėtų nepamiršti paieškoti ir fizinio sutrikimo. Nesakau, kad tokių ryšių ieško tik kinų medicina. Šiuolaikinė medicina susirgusį depresija taip pat siunčia išsitirti skydliaukės ir pan. Liga yra kompleksinis sutrikimas, keičiantis visą žmogų. Pvz., dėl kepenų pakitimų iš tiesų pradeda keistis ir psichika, o gydant ir veikiant virškinimo sistemą gerinančius taškus, veikiamas ir žmogaus protas. Ryšys yra abipusis, nes juk nuo to, kaip veikia vidaus organai, priklauso ir mūsų emocinė būsena.

Tačiau pasakyti, kada už emocinių sutrikimų slypi fizinė problema, nėra lengva, tam reikia daugybės tyrimų. Kai medikai neranda fizinės problemos, siunčia pas psichiatrą. Daugelis šito bijo. Keisčiausia yra tai, kad tie žmonės, kurie tikrai turi nervų sistemos sutrikimų, dažnai nenori to pripažinti. O tie, kuriuos kamuoja fizinė problema, tyliai prisipažįsta: „Gal man viskas nuo emocijų?“

Kur yra ilgaamžiškumo taškas?

Romanuose rašo, kad žinant kažkokį slaptą tašką, žmogų galima nužudyti tyliai ir greitai. Arba – paveikus ilgaamžiškumo tašką, padaryti jį… tam tikra prasme nemirtingą. Ar yra tame bent dalis tiesos?

„Romanai kuriami tam, kad sudomintų, tiesos ten nebūtina ieškoti. Kalbant apie taškus, iš tiesų yra tokių, kurie pavojingi gyvybei. Yra kūne vietų, kurias paveikus galima žmogų greitai pasiųsti į dausas. Kursuose yra pasakoma, kur tos vietos, medikai žino, kodėl jose negalima daryti jokių manipuliacijų. Čia kaip tarp meilės ir neapykantos – tik vienas žingsnis: kuo stipriau myli, tuo stipriau neapkenčia. Kuo efektyvesni taškai, tuo pavojingesni. O argi medikamentai veikia kitaip? Kuo stipresnis terapinis poveikis, tuo stipresnis ir toksinis.

O jei kalbėtume apie ilgaamžiškumo taškus… Yra taškų, kurie veikia efektyviau, tačiau iš tiesų tas efektyvumas kiekvienam skirtingas. Tokių universalių taškų, kurie tiktų absoliučiai kiekvienam, nėra. Juk ilgaamžiškumo esmė – organizmo pusiausvyros atkūrimas, o tai kiekvienam yra individualu. Ilgaamžiškumo tašku paprastai vadinamas 36 skrandžio kanalo taškas, kuris dažnai naudojamas ligų prevencijai, imuninės sistemos stiprinimui. Bet juk jis priklauso skrandžio kanalui, jo užduotis – stiprinti virškinimo sistemą.“

Dainius Butvilas sako, kad:

• Jokia medicina nėra natūrali. Natūralu yra gyventi ir numirti sveikam.

• Ilgaamžiškumo tašku vadinamas 36 skrandžio kanalo taškas.

• Senuosiuose kinų raštuose yra pasakyta, kad iš žmogaus pulso galima sužinoti, kada jis mirs. Tačiau juk niekas nenorėtų to žinoti, tiesa?

• Nuo to, kaip veikia vidaus organai, priklauso ir mūsų emocinė būsena.

Straipsnio autorė Meilė JANČORIENĖ
Straipnio šaltinis: aquaestvita.lt

Interviu: Dainius Butvilas

Interviu: Dainius Butvilas

Pastaruoju metu iš esmės keičiasi požiūris į sveikatą. Nepakanka rūpintis vien tik fizinių sutrikimų šalinimu. Daugiau dėmesio skiriama ir psichinių, socialinių sveikatos aspektų integracijai, gyvenimo kokybei. Pasak gydytojo reabilitologo, medicinos mokslų daktaro,...

Akupunktūra ar akupresūra?

Akupunktūra ar akupresūra?

Praėjusiuose „Sveiko žmogaus“ numeriuose pasakojome apie akupunktūrą ir akupresūrą. Šį kartą skaitytojus kviečiame iš arčiau pažvelgti į šių dviejų netradicinių gydymo būdų panašumus ir skirtumus, geriau juos suprasti ir, esant poreikiui, lengviau pasirinkti. Apie tai...

Akupunktūra – kinų medicinos perlas

Akupunktūra – kinų medicinos perlas

Kartą suskaudus nugarai, kolegė paklausė: ar nebandei akupunktūros? Gal tos ilgos adatos išties geriau negu vaistai nuo skausmo? O ką mes žinome apie akupunktūrą? Prieš kurį laiką viename iš uostamiestyje vykusių sveikatos forumų teko pasiklausyti įdomios paskaitos...